Terminai „pelno ūkininkavimas“ (angl. yield farming) ir „statymas“ (angl. staking) dažnai minimi diskusijose apie kriptovaliutas, tačiau jie apibūdina skirtingus pasyvių pajamų gavimo iš skaitmeninio turto metodus. Nors jie gali atrodyti panašūs, jų veikimo principai skiriasi, o skirtumų žinojimas gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų.

Kas yra pelno ūkininkavimas?

Pelno ūkininkavimas, dar žinomas kaip „likvidumo ūkininkavimas“, yra vienas iš naujesnių būdų gauti pasyvių pajamų kriptovaliutų erdvėje. Tai apima likvidumo teikimą kriptovaliutų turto fondui mainais už atlygį, panašiai kaip uždirbamos palūkanos banke. Pelno ūkininkavime dalyvaujantys asmenys vadinami pelno ūkininkais arba likvidumo teikėjais.

Kaip veikia pelno ūkininkavimas

Norėdami dalyvauti pelno ūkininkavime, jūs įnešate savo kriptovaliutų turtą į likvidumo fondą. Šį turtą skolininkai naudoja spekuliacijai ar kitiems tikslams, o pelnas iš šių paskolų yra dalijamas su likvidumo teikėjais pagal jų indėlį. Daugumą šių procesų valdo išmaniosios sutartys – automatizuotos programos blokų grandinėje.

Be palūkanų, pelno ūkininkai taip pat gali gauti vietinių protokolo žetonų, kurie gali padidinti bendrą investicijų grąžą, jei šių žetonų vertė pakils.

Likvidumo fondai yra būtini automatizuotiems rinkos formuotojams (AMMs), kurie leidžia vykdyti decentralizuotą ir be leidimų prekybą be tradicinių pirkėjų ir pardavėjų. Vietoj to, AMM naudoja likvidumo fondus, o teikėjams suteikiami LP žetonai, kad būtų galima sekti jų dalį fonde.

Pelno ūkininkavimo sudėtingumas

Pelno ūkininkavimas reikalauja aktyvesnio valdymo, palyginti su statymu. Jums reikia nuspręsti, kuriuos žetonus ir platformas naudoti, pradedant nišiniais altkoinais ir baigiant stabiliosiomis monetomis. Pelno ūkininkai dažnai keičia platformas ar žetonus, siekdami maksimalios grąžos, o tai gali lemti didesnius mokesčius už dujas (angl. gas fees) ir sudėtingesnį valdymą.

Kas yra statymas?

Statymas yra kitas būdas gauti pasyvių pajamų užrakinant savo kriptovaliutų turtą blokų grandinės tinkle, siekiant palaikyti jo saugumą ir transakcijų patvirtinimo procesus. Statytojai gauna atlygį pagal užrakinto kriptovaliutų turto kiekį.

Kaip veikia statymas

Statymas naudojamas blokų grandinėse, kurios veikia pagal įrodymo statymu (PoS) sutarimo mechanizmą, skirtingai nei bitkoinas, kuris remiasi darbo įrodymu (PoW). PoS sunaudoja daug mažiau energijos ir todėl yra pigesnis. Transakcijoms apdoroti jis naudoja tikrintojų mazgus, todėl yra efektyvesnis nei PoW.

Statymo atlygį galite uždirbti tapdami tikrintoju arba tiesiog statydami savo turtą per kriptovaliutų platformą. Norint tapti tikrintoju, reikia techninių žinių ir tai gali užimti daug laiko, o statymas per platformą yra lengvesnis pradedantiesiems, nors gali būti taikomi mokesčiai.

Statymo paprastumas

Statymas paprastai yra lengvesnis nei pelno ūkininkavimas. Jums tereikia pasirinkti statymo fondą, užrakinti savo turtą ir gauti atlygį. Tinklas naudoja statytą turtą savo veiklai, o atlygis automatiškai pervedamas į jūsų piniginę.

Statymo rizikos

Nors statymas laikomas gana paprastu būdu gauti pasyvių pajamų, jis susijęs su rizikomis, įskaitant:

• Rinkos rizika: jūsų statyto turto vertė gali svyruoti, kol jis yra užrakintas.
• Likvidumo rizika: užrakinimo laikotarpiu galite negalėti prekiauti savo statytu turtu ar jo pasiekti.
• Praradimas arba vagystė: jūsų skaitmeninis turtas gali būti pažeidžiamas vagystės ar įsilaužimo atveju.
• Tikrintojo rizika: tikrintojų taikomi mokesčiai gali skirtis, o netinkamas tikrintojo valdymas gali lemti nuostolius.
• Tinklo protokolo pažeidimai: statymo taisyklių pažeidimas gali lemti nuobaudas, įskaitant dalies turto praradimą.
• Blokų grandinės atakos: atakos tinkle gali pakenkti jūsų statytai kriptovaliutai.
• Kriptovaliutos infliacija: jei daug vartotojų stato ir gauna atlygį, kriptovaliutos pasiūla gali išsipūsti, sumažindama jos vertę.
• Reguliavimo trūkumas: statymo reguliavimo aplinka vis dar kuriama.
• Techninės žinios: kai kuriems statymo metodams reikia pažangių techninių įgūdžių.