Skaitmeninės lėšos yra rizikinga investicija todėl galite prarasti visas savo investicijas. Yra tikimybė praprasti visas investuotas lėšas. Daugiau informacijos

Kriptovaliutų pagrindai

Dažniausiai pasitaikančios kriptovaliutų sukčiavimo schemos

Egzistuoja daugybė kriptovaliutų sukčiavimo schemų – per daug, kad visas jas čia išvardytume. Žemiau pateikiamas trumpas dažniausiai pasitaikančių tipų sąrašas, tačiau nepamirškite visada būti budrūs ir domėtis kitomis kriptovaliutų sukčiavimo schemomis.

 

Sukčiavimas apsimetant (Phishing): Kibernetiniai nusikaltėliai apsimeta teisėtomis organizacijomis, siekdami apgauti vartotojus ir priversti juos pasidalinti jautria informacija arba nusiųsti lėšas į savo skaitmenines pinigines. Sukčiavimo apsimetant schemos gali pasirodyti netikrose svetainėse, el. laiškuose arba socialinių tinklų pranešimuose. Ponzi ir piramidės schemos: Šios schemos vilioja investuotojus žadėdamos didelę grąžą ir reikalauja nuolatinio naujų narių srauto, kad būtų galima išmokėti pinigus. Ankstyviesiems investuotojams mokama naudojant naujų investuotojų lėšas, taip sukuriant netvarų ciklą, kuris galiausiai žlunga.
Netikri pirminiai monetų siūlymai (ICO): ICO yra būdas įmonei, dažniausiai jaunam startuoliui, pritraukti lėšų. Kai kurie sukčiai sukuria netikrus pasiūlymus, siekdami suvilioti investuotojus pirkti neegzistuojančių projektų žetonus. Už šių schemų stovintys sukčiai dažniausiai dingsta surinkę dideles lėšų sumas. „Pump-and-dump“ schemos: Šios schemos apima dirbtinį kriptovaliutos kainos išpūtimą (koordinuotai perkant), o vėliau, kainai ženkliai pakilus, turto pardavimą. Nieko neįtariantys investuotojai, kurie susivilioja ažiotažu, lieka su beverčiu turtu, kai kaina krenta.
Kenksmingų programų ir išpirkos reikalaujančių programų atakos: Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja kenkėjiškas programas, kad įsiskverbtų į vartotojų įrenginius ir gautų prieigą prie jų kriptovaliutų piniginių. Išpirkos reikalaujančių programų atakos apima aukos duomenų užšifravimą ir reikalavimą sumokėti kriptovaliuta, kad duomenys būtų atrakinti.

Adreso „užnuodijimo“ atakos:

Adreso „užnuodijimas“ yra apgaulinga taktika, kurią naudoja piktavaliai. Jie siunčia nedidelius kiekius teisėto žetono (pvz., USDC) iš adreso, sukurto taip, kad jis atrodytų panašus į jūsų pačių arba į dažnai naudojamą adresą. Tikslas yra apgauti vartotojus, kad jie netyčia nukopijuotų ir nusiųstų lėšas į užpuoliko piniginę, manydami, kad tai yra jiems pažįstamas adresas.