Kaip veikia blokų grandinė?
Įsivaizduokite sunkią grandinę, panašią į laivo inkaro, tačiau vietoj metalinių grandžių kiekvienas segmentas yra duomenų blokas, kuriame saugomi operacijų įrašai. Šios grandinės viršuje matote šiandienos operacijas, o eidami grandimis žemyn, matysite vis senesnius įrašus. Jei seksite grandinę iki pat apačios, turėsite išsamų vaizdą apie kiekvieną operaciją, kuri kada nors buvo atlikta su konkrečia kriptovaliuta. Būtent ši struktūra suteikia blokų grandinės technologijai saugumą ir skaidrumą – kiekviena operacija yra viešai užfiksuojama. Jei kas nors bandytų pakeisti operaciją, tai pažeistų grandinės vientisumą, ir visas tinklas iškart pastebėtų problemą.
- Kitas būdas įsivaizduoti blokų grandinę – tai skaitmeninė operacijų knyga. Galbūt girdėjote terminus „paskirstyta operacijų knyga“ (angl. distributed ledger) arba „nekintama operacijų knyga“ (angl. immutable ledger). Kaip bankas seka pinigų srautus į sąskaitas ir iš jų, taip blokų grandinė registruoja kriptovaliutos judėjimą savo tinkle. Tačiau, skirtingai nei tradicinė banko operacijų knyga, ši knyga nėra kontroliuojama vieno subjekto, pavyzdžiui, banko, korporacijos ar vyriausybės. Vietoj to, ji veikia decentralizuotai, palaikoma pasaulinio kompiuterių tinklo, kuriame veikia atvirojo kodo programinė įranga. Šie kompiuteriai nuolat tikrina blokų grandinės tikslumą.
- Periodiškai – Bitcoin atveju maždaug kas dešimt minučių – prie esamos grandinės pridedamas naujas operacijų duomenų blokas. Dalyviai, kurie skolina savo skaičiavimo galią šiam procesui, už savo pastangas yra apdovanojami nedideliu kiekiu skaitmeninės valiutos, taip padėdami palaikyti ir apsaugoti tinklą.
- Decentralizuotas blokų grandinės pobūdis reiškia, kad ji yra paskirstyta visame dalyvių tinkle. Jos nekontroliuoja jokia viena įmonė, vyriausybė ar trečioji šalis, o dalyvauti gali bet kas, turintis tinkamų išteklių. Ši struktūra yra vienas iš pagrindinių kriptovaliutų principų ir svarbus veiksnys, lemiantis jų populiarumo augimą.